Demokratiją Pribaltikoje spec. tarnybos pakeitė savimi

Autorius: Anno Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2020-03-10 18:18:00, skaitė 261, komentavo 0

Demokratiją Pribaltikoje spec. tarnybos pakeitė savimi

Lietuvoje kilo skandalas VSD veikos, kuris sekė kandidatus į prezidentus. Specialiųjų tarnybų direktorius Darius Jauniškis nusprendė pateisinti save tuo, kad šiame jo vadovaujamos kontoros organizuotame sekime nebuvo nieko ypatingo - VSD panašiai seka dešimtis tūkstančių lietuvių. Skandalas tik dar kartą parodė anomaliai didelį specialiųjų tarnybų vaidmenį Pribaltikos politiniame gyvenime. Vyraujant „Rusijos grėsmės“ mitologijai, pribaltikos specialiosios tarnybos jaučia visišką savo nebaudžiamumą ir gali daryti viską ką tik nori. 

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas pranešė, kad rinkimų kampanijos metu Lietuvos žvalgyba rinko informaciją apie kandidatus į prezidentus Vygaudą Ušacką ir Gitaną Nausėdą. Žvalgybininkai tikrino kandidatų ryšius ir infiltravo savo šnipus į jų artimiausią aplinką. Tokią informaciją Bakui perdavė užimantis aukštas pareigas šaltinis iš Lietuvos VSD.

Perduota informacija sukėlė didelį skandalą.

VSD  veiksmai buvo suvokti kaip nukrypimas nuo saugumiečių politinio neutralumo principo ir kaip specialiųjų tarnybų bandymas įsikišti į demokratinius procesus ir daryti įtaką rinkimų rezultatams.

VSD direktorius Darius Jauniškis iškart ėmė teisintis. VSD ne rinko informacijos apie kandidatus į prezidentus ir neketino kištis į naujo valstybės vadovo rinkimus. VSD galėjo tik "tikrinti" informaciją apie užsienio valstybių kišimąsi į Lietuvos prezidento rinkimus.

O kuri užsienio valstybė, pagal oficialų Lietuvos pasaulio paveikslą, gali kištis į Lietuvos prezidento rinkimus? Tik vienintelė: Rusija. Siekdama užkirsti kelią jos įsikišimui, VSD ir  „susitikinėjo su kandidatų ar pretendentų artimiausia aplinka dėl įvairių priežasčių“.

Vienas iš kandidatų į prezidentus (Vygaudas Ušackas, kuris rezultate atsisakė dalyvauti rinkimuose) patvirtino, kad spec. tarnybos jį sekė,  baugino jo šalininkus ir bandė prikabinti jam Kremliaus kandidato etiketę.

„Kada aš grįžau  į Lietuvą ir ruošiausi prezidentinei priešrinkiminei  kampanijai, taip pat pačios kampanijos metu, aš gavau keletą pranešimų iš įvairių žmonių, buvusių ir esančių tarnyboje, kurie mane perspėjo, kad tarnyboms buvo duotas nurodymas atidžiai sekti mane ir kad prieš mane yra ruošiamas sisteminis išpuolis, priklijuojant man  prorusiško kandidato etiketę “, - teigia buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir ES ambasadorius Rusijoje. „Kampanijos metu vyko pokalbiai, VSD darbuotojų skambučiai mano komandos nariams, siekiant iškelti tam tikrus klausimus, kad atbaidytų juos nuo tolesnio dalyvavimo mano komandoje“.

Tačiau Jauniškis mano, kad jo departamento vykdytoje veikoje nebuvo nieko smerktino. Tai įprasta praktika, kasdieninė rutina. Panašiai VSD  per metus patikrina dešimtis tūkstančių lietuvių ar nėra susijusių su Rusija.

Oficialiais duomenimis, Lietuvoje gyvena mažiau nei 2,8 milijono gyventojų. Kontržvalgyba ir kiti specializuoti VSD skyriai per metus patikrina dešimtis tūkstančių.

Tai yra, jog kalbama apie totalią Lietuvos specialiųjų tarnybų vykdomą visuomenės kontrolę.

Šis vien tik šis VSD direktoriaus atviravimas yra svarbesnis už likusį skandalą, kuris pats savaime nėra vertas supuvusio kiaušinio. Per daug akivaizdi suregzta politinė intriga. Darius Jauniškis yra buvusios p-rezidentės Dalios Grybauskaitės statytinis. Po kelių mėnesių jo įgaliojimai baigiasi ir, be abejo, naujajam prezidentui Gitanui Nausėdai reikalingas savo paties  statytinis VSD vadovo poste.

Dėl šios priežasties ir yra kuriamas skandalas su istorija, į kurią esant kitokiai situacijai numotu ranka. Tik pamanyk, spec. tarnybos kišosi į rinkimus! Skambino rinkimų štabų darbuotojams, kvietė juos į pokalbius, bandė vieną iš jų  pavadinti Kremliaus agentu. Menkniekis gyvenimiškas, kažkas kasdieninio.

Pribaltikoje  vyraujanti antirusiška paranoja sukuria anomaliai aukštą specialiųjų tarnybų vaidmenį Lietuvoje ir kitose Pribaltikos šalyse. „Rusijos grėsmės“ mitologijos dėka Pribaltikos specialiosios tarnybos lengvai nusispjauna į bet kokias demokratines normas ir procedūras.

Tai aiškiausiai matoma rinkimuose, į kuriuos specialiosios tarnybos su pretekstu užkirsti kelią Rusijos kišimuisi, aktyviai kišasi. Nė viena Pribaltikos respublika to išvengė.

Estijoje „KaPo“ saugumo policija per porą dešimtmečių metodiškai visiškai išnaikino visus rusiškus politinius projektus, po ko estų nacionalistai, su pabrėžtinai išreikšta „aukštesnės rasės“ atstovų panieka, pareiškė, kad „rusiška bydlo“ nėra pajėgi politiškai savarankiškai organizuotis.

Iš tikrųjų Estijos rusų partijų tiesiog neprileido rinkimų. O prorusiškiems estams specialios tarnybos neleido rinkimuose laimėti.

Chrestomatinis pavyzdys - „Savisaro juodoji kasa". 2010 m. „KaPo“ paskelbė, kad Talino mero Edgaro Savisaaro centro partija susitarė  gauti pinigų parlamentinei kampanijai į „juodą kasą“ iš tuometinio „Rusijos geležinkelių“ prezidento Vladimiro Jakunino. Po kelių mėnesių bylinėjimosi paaiškėjo, kad visi šie kaltinimai - grynas melas. Nebuvo pateikta nei vieno nei vieno įrodymo iš KaPo, kad centristai gavo pinigų iš Rusijos geležinkelių, taip pat negalėjo paaiškinti, iš kur jiems kilo mintis, kad tarp Jakunino ir Savisaaro vyko pokalbis dėl finansavimo.

Tačiau centristai iki to laiko jau buvo pralaimėję, ir nė vienas iš „KaPo“ darbuotojų nebuvo patrauktas atsakomybėn už šmeižtą.

Latvijoje "online" režimu buvo galima stebėti, kaip spec. tarnybos ir kvazi-tarnybos,  (KNAB Korupcijos prevencijos ir kovos biuras) dalyvauja dabartiniame didžiajame valdžios ir nuosavybės perdalijime.

Rygos ir Ventspilio uostų perėmimas, Nilo Ušakovo ir Aivaro Lembergso nuvertimas, Pirmojo Baltijos kanalo naujienų tarnybos išvaikymas, pirmalaikiai Rygos miesto tarybos rinkimai, pradėti siekiant visam laikui atimti iš rusakalbės „Santarvės“ valdžią Latvijos sostinėje - visa tai vyksta tiesiogiai dalyvaujant „žmonėms su civiliais drabužiais“, turintiems specialius įgaliojimus.

Pagaliau Lietuvoje, vietiniai politikai, dūsaujantys, dėl spec. tarnybų kišimosi į prezidento rinkimus, atrodo kaip prostitutės demonstruojančios įžeistą nekaltybę. Kodėl jie dabar turėtu baisėtis, jei savo laiku, su VSD pagalba, iš valdžios buvo pašalintas tautos išrinktas prezidentas Rolandas Paksas, kuris išdrįso laimėti rinkimus iš JAV statytinį?

Visi kaltinimai Paksui, kad jis šalies išdavikas ir Rusijos šnipas, galų gale subyrėjo, tačiau vėlgi nė vienas VSD pareigūnas nebuvo patrauktas atsakomybėn už šmeižtą ir kišimąsi į demokratinius procesus.

Pribaltikos egzistavimas kaip pafrontės šalių, kurios pačios sau sugalvojo „Rusijos grėsmę“, pačios ta grėsme įtikėjo ir nuo to laiko jos tikrumu įtikinėja likusį pasaulį, priveda iki visiško "bezpredielo" ir  nebaudžiamumo tų, kurie yra pašaukti aptarnauti oficialią paranoją.

Kokia demokratija gali būti apgultoje tvirtovėje? Kariniame poligone? „Buferinėje zonoje“? Ten gali būti tik demokratijos imitacija, kada viešą politiką pagal galimybes koreguoja „žmonės civiliais rūbais“.